smaigstyti

smaigstýti, smaĩgsto, smaĩgstė tr. Rtr, BŽ88; N, [K] žr. smaigyti: 1. Priėjęs pradėjo smaigstyti su smaigu, ėmė ir uždūrė pinigus LTsIV573. | refl. prk.: Dangus giedrėja, blaivos. Pro debesų plyšius smaigstosi saulė spinduliais T.Tilv. [Mintys] smaigstos jo galvoje kaip ylos S.Čiurl. 2. Ans smaigsto pūkštis ant pievos, drausdamas, kad neganytų J. Ten yra mano brolių rūtų darželis, aukso kuoleliais smaigstytas, sidabro tvoreliums lankstytas DS303(Šmk). ║ kaišiojant sodinti: Pernai su lopeta smaigsčiáu bulbes Pvn. 3. segioti: Į lapelius, į žaliuosius spilgelės smaigstýtos JV212. 4. raišioti ganytis: Smaigstáu karvę po krūmalius Šv. 5. refl. NdŽ vyniotis, raizgytis: Nasturcijos ar kitos palaipinės žolės žydėdamos smaigstės [ant žiogrelių] S.Dauk. 6. žr. smaigyti 5: Pirmos kuopos viršila vis dar tebesmaigsto žvilgsniais rekrūtų eiles rš. Vilius smaigsto ją įžūliomis akimis I.Simon. | refl.: Jos akys smaigstėsi aplink rš. 7. žr. smaigyti 6: Jis ėmė šaipytis ir tyčiotis čia iš vieno, čia iš kito, smaigstydamas kandžiomis pastabomis rš. Bobų liežuvių smaigstoma, vengė praeiti pro kaimą rš. Jie smaigsto vienas kitą žodžiais ir purkštauja lyg katės prie vieno dubenio V.Bub. 8. refl. Š, Kv, Vn, Krtn žr. smaigyti 8 (refl.): Ko smaigstaĩs, kur nereikia, t. y. malies, lendi dėl kručiavimo J. Smaĩgstotės po spintą, lyg nevalgę būtumėt Vdžg. Nesismaigstýk po puodus, valgyk, kas paduota Up. Škač lauk – ir smaigstýsis po indus! Šv. Smaigstáis kaip velnio apsėstas Vvr. Karvė smaĩgstos i smaĩgstos: čia į bulves, čia į rugius Kl. Ko smaigstáisi kaip karvė pri sieto! Plt. Nesmaigstýkitės, vaikai, negausit cukraus nė pasulpėti Šts. Nesmaigstýkis kaip mesininko šuo Rt. Surišk karves, kad nesmaigstýtųs patoriais Stl. Ko čia smaigstáis kaip katė po puodus?! Krš. Iš kur parejęs tuojaus ir smaĩgstos po pakraščius, kad tik ką sugreibt Škn. Tik smaĩgstosi kaip šuva po kertes, tykodamas ką suėsti Sml. Kur smaigstáis palentyniais? NmŽ. ║ Lg smaguriauti, smaližiauti: Atprasi smaigstýtis, ir žalbarščiai patiks Trg. 9. refl. žr. smaigyti 9 (refl.): Ak jau pri motriškų smaigstais Trk. 10. refl. S.Dauk per jėgą veržtis, siektis: Gyvoliai smaigstos par tvorą, nor ėsti, grieb, grumbos J. Smaigstos gyvoliai par toras į javus Up. Karvė, besismaigstýdama par toras, i pasidūrė ant mieto Krt. Karvė smaĩgstos pri lapų Slnt. Ko smaigstáis į šalis, a neturi po nose! Skd. 11. refl. bastytis, slankioti: Jei dirbsi, tai nereiks neėdusiam smaigstýtis iš kampo į kampą Lnkv. Pažįstamų nebuvo – prisėjo vienai po gatves smaigstytis Grz. 12. refl. įkyriai landžioti, prašinėti: Šen ten smaĩgstės, dokumentus gavo [pensijai] Vn. 13. smarkiai, godžiai valgyti, kimšti: Ka smaĩgsto, ka kemša, net trupučiai pro ausis laksto Plt. 14. kurstyti, raginti: Vokytė smaigstė, kad ans su jąja šoktum J.

◊ širdìs smaĩgstosi neramu: Širdis smaĩgstos, nežinau, a besuspės į traukinį Gršl.

\ smaigstyti; apsmaigstyti; įsmaigstyti; išsmaigstyti; nusmaigstyti; pasmaigstyti; persmaigstyti; prasmaigstyti; prismaigstyti; susmaigstyti; užsmaigstyti